Shqipėria do tė pėrfitojė 304 milionė euro pėr projektet e infrastrukturės
Ministrat e Financave tė shteteve tė BE-sė miratojnė fondin. Mbi 1 bilion euro investime pėr vendet e Ballkanit Perėndimor
Ervin Koēi
Bashkimi Europian ka vendosur qė tė zgjidhė qesen pėr vendet e Ballkanit Perėndimor, duke vendosur qė tu akordojė njė sasi tė konsiderueshme parash, kryesisht pėr zhvillimin ekonomik. Takimi i dy ditėve mė parė i ministrave tė Bashkimit Europian nė Bruksel ka rezultuar me njė axhendė tė ngjeshur, nė qendėr tė sė cilės ka qenė forcimi i investimeve nė infrastrukturė pėr Ballkanin Perėndimor. Krerėt e Financės nė Bashkimin Europian ranė dakord pėr ndihmėn financiare, e cila do tė kapė shifrėn prej 1 bilion eurosh, ose 1,55 bilionė dollarė, nė formėn e sistemit tė lehtėsuar tė huadhėnies nga Banka Europiane e Investimeve dhe tė tjera institucione financiare ndėrkombėtare. Politikat e Bashkimit Europian janė tė fokusuara nė drejtim tė mbėshtetjes sė projekteve pėr ndėrtimin e rrugėve, por shpreson qė tė financojė nė vitet e ardhshme edhe bizneset e vogla dhe tė mesme rajonale. Qė prej vitit 1995, Banka Europiane e Investimeve me qendėr nė Luksemburg ka dhėnė nė formėn e granteve njė shifėr prej 2,5 bilionė eurosh nė total pėr gjithė rajonin e Ballkanit Perėndimor. Sipas tė dhėnave tė Bankės, mė shumė se gjysma e kėsaj sasie parash ėshtė shpenzuar kryesisht pėr financimin e projekteve nė sektorin e transporteve.
Pėrfitimi i Shqipėrisė
Do tė jenė rreth 304 milionė euro sasia e parave qė do tė jepen si ndihmė financiare nga ana e BE-sė nė formėn e huas pėr Shqipėrinė. Kėto para janė tė destinuara kryesisht pėr infrastrukturėn dhe projektet nė zhvillimin e sistemit rrugor tė vendit dhe nė rindėrtimin e korridoreve lidhėse ndėr-rajonale. Shqipėria ėshtė njė vend me tė ardhura mesatare, si dhe me tė ardhura bruto pėr frymė prej 2,970 dollarėsh, ose 2,103 euro. Ekonomia e vendit ka filluar tė rritet me njė mesatare vjetore prej 6 pėrqindėsh qė nga viti 1999, pavarėsisht tronditjeve tė tranzicionit nga sistem i mėparshėm drejt njė ekonomie tregu. Serbia ėshtė vendi qė ka pėrfituar mė shumė nga tė gjitha vendet e tjera tė rajonit, nga kėto ndihma financiare, me rreth 1,2 bilionė euro qė prej vitit 2000, e ndjekur nga Bosnja dhe Hercegovina me 754 milionė euro dhe nga Shqipėria me 304 milionė euro.
Projektet e tjera
Deri tani Shqipėria e ka mbajtur shumė tė ulėt normėn mesatare tė inflacionit prej 2.4 pėrqindėsh nė vitin 2005, 2.36 pėr qind nė 2006-n, por pėr muajt e parė tė vitit 2008 norma e inflacionit tejkaloi parashikimet e Bankės sė Shqipėrisė kur arriti nė fund tė muajit mars nė shifrėn 4,6 pėr qind. Shoqata Ndėrkombėtare pėr Zhvillim (IDA), krahu i kredive tė buta tė bankės, do ta mbėshtesė Shqipėrinė deri nė 86 milionė dollarė dhe Banka Botėrore do tė sigurojė deri nė 110 milionė dollarė tė tjerė gjatė vitit 2009. Banka Botėrore sapo ka nisur projektin e Administrimit dhe Menaxhimit tė Tokės me njė kosto totale nė 55 milionė dollarė, ku kjo bankė financon 35 milionė dollarė, agjencia suedeze pėr Zhvillim Ndėrkombėtare (SIDA), 4.5 milionė dollarė, Japonia 1.54 milionė dollarė dhe pjesa e mbetur financohet nga qeveria qendrore dhe lokale shqiptare.